- gyvplaukis
- gývplaukis sm. ppr. pl. (1) K, J, Š; R žr. gyvaplaukis 1: Nepažinau – pasibaigęs, gývplaukiais apžėlęs Gs. Tai ne barzda, o tik gývplaukiai Upn. Ano i nugara gyvplaukiais apaugusi Grg. ^ Kokie čia javai – gývplaukiai! Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.